smertinis

×smer̃tinis, -ė adj. (1), smertìnis (2) Kl 1. priartinantis mirtį, susijęs su mirties pavojumi: Kas an sliužų (slidėmis) važinėja, tai to smer̃tinis gyvenimas: lėkdamas gali galvą nusisukt Ml. Smertinė liga prš. ║ nuo kurio priklauso gyvybė: Smertìnė gysla yr papjauta Slnt. 2. Ps skirtas mirusiajam: Smertìniai drabužiai bus įkapės J. Šita eilutė bus ma i smer̃tinė Gs. ^ Jau siūkis smertiniùs marškinius (ruoškis mirti) Grž.